kibti

kìbti, kim̃ba, kìbo 1. intr., tr. R, K kabintis, segtis, lipti prie ko: Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją J.Balt. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Slnt. Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio J. Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų NdŽ. Knypkis nenor kibti N. Šalta, lūpos kimba Šts. Pakaitę miltai, dėl to ir duona kimbanti išejo Šts. Klijai nu ženkliuko nusitrynę ir nebekim̃ba Slnt. Sakai kim̃ba pri rankų Bt. Ot šalta – rankos prie klemkos kimba! Rs. Viskas kimba į krūvą Skdv. Ar tie klijai gerai kim̃ba? Up. | prk.: Su kimbančioms (dažančiomis) žolėms gal viską nudaryti Šts. Gero dalgio ašmenys vienodai kimba į kietą sukrų (cukrų) Šts. Į gegužės mėnesio baigą visi laukų darbai kibo viens už kito (ėjo be pertraukos vienas paskui kitą) rš. Tau juokai nekimba (neima juokai), tu visumet susiraukęs Gršl. Man juokas kimba veikiai Gršl. Nebkim̃ba miegas pabaidytam (nebeima miegas) Gršl. Nekibo kalba (nesimezgė, nesirišo), tad negeistinas svečias greitai išsinėšino rš. Šaltis į nagus kim̃ba Dov. Šią naktį kibo į langus (truputį pašalo) Šv. Šįryt ir į langus biškį kìbę Plt. Geras mokslas ar kibs taip greitai kaip blogas? Žem. ^ Kad širdžiai netinka, tai nė akys nekimba (jeigu žmogus nepatinka, tai į jį nė nepažiūri) LTR(Jnš). Atsargumas tik seną kimba, nuo jauno bėga Švnč. Bloga žolė geros dirvos nekimba, piktos kalbos doro žmogaus nelimpa Krsn. 2. intr. prk. lipti (apie užkrečiamą ligą): Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo S.Dauk. Gal kokia nedora arba kimbanti liga? Žem. Ar ta yra kimbanti liga? Skd. Pri tokių kailių nekibo maro liga M.Valanč. Suskis kimba nuo vieno arklio kitam rš. Kim̃bamą liga tura Krš. 3. intr., tr. griebti, čiupti, stverti: Namų šunelis, drauge buvęs, kibo už jo žambo ir cypdamas traukė laukan M.Valanč. Motina, kibusi už rankelių, norėjo vesti namo – ši nejo M.Valanč. Kibk mune už rankos Dr. Kad aš į vėputinį įvirtau, tu munęs nekibái Ggr. Vilkas jau buvo bekimbąs į koją rš. Bobelė kìbo į kepures Rm. Ko kimbi į plaukus kaip šikšnosparnis! LTR(Rs). Ar nematai, kad Juzis kaltas – kìbk į kalnierių ir vesk pas tėvo teisybės ieškoti Vkš. Nekìbk už karšto gelžies, o nagus nudegsi Vvr. Nekibk to dirbti, ko būtinai nemoki M.Valanč. Kasparas pirma gerai apsvarsto ir tik tuomet kimba už darbo P.Cvir. ^ Giriasi lapė kiškį pagavus, o šunys jau uodegon kimba Ktk. Skęsdamas ir į britvą kimba Lkv. | refl.: Žvirbliai norėjo vienas antram į kuodus kibtis rš. Jei kimbas su nagais į sieną, būs piktas šuo Ggr. Kibos kibos šulinės rentiniu ir išsikabino iš šulinės Ggr. Kimbuos į laivo briaunas Šts. Medžioklės šunys liuob kibsis į avis Šts. | prk.: Ans manė kibtis į tą žemę Dr. ^ Skęsdams ir į britvą kimbas Sd. 4. intr. imti ką smarkiai veikti, sukrusti: Kibo vaikas į mokslą kaip bitė į žiedą sp. Nuo pat pirmos dienos tvirtai kibome į darbą sp. Ot, kad taip į uždavinius kibtum! rš. Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus P.Cvir. Vyrai abu kaip parinkti, į darbą kimba kaip slibinai A.Vencl. Kur kas geriau ir išmintingiau būtų grįžti į savo kaimą ir tenai kibti prie ūkio darbų rš. Mužikas kìbo už darbo ir pripylė vežimą su auksu BM404. Šeimyna kibo į javus, kurius netrukdamys nuvalijo S.Dauk. Supykusys kibo į ginklą S.Dauk. Kibo grumties vyrs su vyru S.Dauk. Kibo ardyti šniūrus, atvartas, kairiošius Vaižg. Duokš arbatininką, kibsim į arbatą (imsim gerti arbatą) rš. Kìbkim, vyrai, kelkim! Škn. Sutikusi meisterį, Simą ar Joną ką nešant, kimba padėti P.Cvir. Tabokas kimba į trečius lapus (pradeda leisti trečius lapus), lytaus gavęs Varn. Juk taipgi ir būdavo nuo amžių: kas pajėgesnis, tas ir kibdavo į gyvenimą (stengdavosi prasigyventi, įsitvirtinti) rš. Reikia kibti į gyvenimą (dirbti, neatsilikti nuo gyvenimo) sp. | refl.: Pasisakė ketąs šarpiai kibties už tą darbą, bet tujaus smarkiai susirgęs M.Valanč. Voras kibosi su dviguba energija vyrus perkalbinėti rš. Mėginkite kibtiesi į pramonę A1884,262. Simanas kim̃basi an žemę Krkn. 5. intr. ieškoti priekabių: Nekibk prie nekalto žmogaus rš. Ištisą dieną prie visų kimba rš. Pasigėrei kaip kiaulė ir dabar kimbì pri munęs Vkš. Be reikalo kimbi į mane dėl niekų rš. | refl.: Brolių vaikai kibsis pri butos (norės butą gauti) Gršl. 6. intr. įkyriai prie ko lįsti, prisikabinti: Kimba sūnus prie motinos ir prašo nors rublio Mrk. Iš bažnyčios pareinant, pri jos kibo ir lydėjo lig pat namų M.Valanč. ^ Ir puodus laižo, ir prie meisos kimba, ir net į sriubą pula (musė) LTR(Krtn).

kibtinaĩ adv.: Nekibtinaĩ to jis davė J.

7. intr. kabinėtis, meilintis: Prie jaunų mergų kimba kaip smala prie tekinio Žem. E, brolau, tu per daug prie mergų kimbì! Dkš. Neblogas vyrukas, už tai ir panos smarkiai kim̃ba Žvr. Sako, jam nė į galvą – į kitas nekim̃ba Smn. Buvo kimbama motriška (prie jos kibo vyrai) Šts. 8. intr. kabintis už meškerės (apie žuvis): Šiandie gerai kimba – jau aukšlių pusę kapos turiu Skr. Ešeriai geriau kimba po lytaus Šauk. Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos! ps. Nė viena žuvis už meškerės nekim̃ba Dkš. Nė spanga nekim̃ba į meškerę Dkš. 9. intr. priešintis (veiksmu, ne žodžiu): Prieš šeimininkę kibti nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės LzP. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu Sim. 10. refl. imtis, ristis, grumtis: Kibos kibos, ritos ritos – nėko nepadarė Šts. Tas vyras davai kibties su tuo smaku (ps.) Plng. Aš šiandien jau kelis kartus ejau kibtis Pln. 11. intr. kimti: Kaklas jam kim̃ba ir balsas švarkšta J.

◊ į akìs (į ãkį, į krūtìnę) kìbti lįsti, kabintis prie ko, priešintis, nenusileisti: Nekìbk tu jam į ãkį, ba kai gausi! Alk. Ko tu čia kimbi į akis, kad tau nieks nieko nedaro! Mrj. Toks piemuo – jau kimba dideliam vyrui į krūtinę Jnš.

\ kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; užkibti